Ką Biblija moko apie kremavimą? Ar krikščionys turėtų būti kremuojami?

Biblijoje nėra pateikta nieko konkretaus apie kremavimą. Senajame Testamente yra atvejų, kuomet žmonės buvo sudeginti (1 Karalių 16:18; 2 Karalių 21:6) ir kai žmonių kaulai buvo sudeginami (2 Karalių 23:16-20), tačiau šie atvejai nėra kremavimo pavyzdžiai. Įdomu, kad 2 Karalių 23:16-20 aprašytas žmonių kaulų deginimas ant altoriaus, suteršė altorių. Tačiau Senojo Testamento įstatyme niekur neįsakoma nedeginti mirusiųjų, ir nėra jokių prakeikimų ar bausmių tiems, kurie tai daro.

Biblijos laikais kremavimas taip pat buvo naudojamas, tik ne izraelitų ir Naujojo Testamento tikinčiųjų. Kultūrose, gyvenusiose Biblijos laikais, buvo priimta laidoti žmones kapuose, urvuose arba užkasant (Pradžios 23:19; 35:9; 2 Kronikų 16:14; Mato 27:60-66). Nors toks laidojimas buvo priimtiniausias, Biblijoje niekur neparašyta, kad negalima kitaip pasirūpinti mirusiu kūnu.

Ar kremavimas yra tinkamas krikščionims? Biblijoje nėra jokio prieštaravimo tam. Kai kurie tikintieji prieštarauja kremavimui, nes galvoja, kad tokiu elgesiu nepripažįstama, jog vieną dieną Dievas prikels mūsų kūnus ir suvienys juos su dvasia/siela (1 Korintiečiams 15:35-58; 1 Tesalonikiečiams 4:16). Tačiau vien dėl to, kad kūnas buvo kremuotas, nereiškia, kad Dievui bus sunkiau jį prikelti. Krikščionių, kurie mirė prieš tūkstančius metų, kūnai dabar yra pavirtę dulkėmis. Tai nesutrukdys Dievui prikelti jų kūnų. Jis juos sukūrė, Jam nebus sunku juos atkurti iš naujo. Kremavimas tik pagreitina žmogaus kūno pavirtimą dulkėmis. Dievui nėra skirtumo tarp prikėlimo žmogaus, kuris buvo kremuotas, ir žmogaus, kuris nebuvo kremuotas. Krikščionys turi laisvę pasirinkti tarp laidojimo ir kremavimo. Žmogus arba šeima, sprendžianti šį klausimą, turėtų melsti išminties (Jokūbo 1:5) ir vadovautis įsitikinimu, kurį gaus iš Dievo.

[English]

---

[Grįžti į svetainę lietuvių kalba]

Ką Biblija moko apie kremavimą? Ar krikščionys turėtų būti kremuojami?